Efektyvus visų žmogiškųjų išteklių potencialo panaudojimas darbo rinkoje – tiek moterų, tiek vyrų – skatina valstybių ekonominį augimą bei konkurencingumą pasaulyje.
Tačiau dėl visuomenėje gajų lyčių stereotipų moterys ir vyrai darbo rinkoje susiduria su sunkumais. Visoje Europoje per metus moterys, palyginti su vyrais, beveik du mėnesius dirba nemokamai! (Eurostat, 2016) O Lietuvoje nėra nei vienos ekonominės veiklos rūšies, kur moterų ir vyrų darbo užmokestis būtų vienodas.
Darbo užmokesčio atotrūkiui pagal lytį įtakos turi vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis, profesijas, išsilavinimą, amžių, darbo stažą, vyraujantys lyčių vaidmenų stereotipai, sunkumai derinant darbą ir šeimą, vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo nesilaikymas ir kitos priežastys.
Dažnai moterims tenka dvigubas − darbuotojos ir namų šeimininkės − krūvis.
Srityse, kuriose dominuoja vyrai, darbo užmokestis paprastai yra didesnis.
Visuose sektoriuose vyrai dažniau nei moterys skiriami į aukštesnes pareigas.
Moterys, siekdamos suderinti darbą ir šeimą, dažniau nei vyrai renkasi darbą ne visą darbo dieną.
Įdarbinant moterį̨ atsižvelgiama į tris pagrindinius kriterijus: ar ji turi vaikų, lankstumas darbo valandų̨ atžvilgiu ir išvaizda.
Nuolat išliekantis atlyginimų skirtumas ilgalaikėje perspektyvoje neigiamai veikia ne tik moterų, bet ir visuomenės bei šalies ekonomikos gerovę. Tai lemia blogą moterų materialinę būklę, skurdą, santykių šeimoje destabilizaciją, lyčių asimetriją įvairiose veiklos srityse, blogina gyventojų sveikatą ir demografinius rodiklius ir tuo pačiu – bendrą žmogiškųjų išteklių kokybę.
2018 m. Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių moterų ir vyrų pensijų siekė 17 %.
Moterys paprastai gyvena ilgiau, tačiau dažniausiai vienos, ir gauna mažas pensijas.
Darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkis daro poveikį moterų bei jų šeimos narių materialinei gerovei.
Šis puslapis yra projekto „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr.820731 (REC-RGEN-PENS-AG-2017) dalis. Šį projektą iš dalies remia Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa (2014 – 2020)
