Kodėl svarbu?

Kodėl svarbu?

Moterų ir vyrų lygybė yra pamatinė Europos Sąjungos vertybė, įteisinta ES sutartimi. Ši vertybė grindžiama lygiomis moterų ir vyrų teisėmis, galimybėmis, atsakomybe ir vienodos elgsenos su abiem lytimis taisyklėmis. Tačiau moterys ir vyrai vis dar susiduria su diskriminacija lyties pagrindu darbo rinkoje. Viena iš tokios diskriminacijos apraiškų – moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis – santykinis arba absoliutus moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas.

LR Statistikos departamento duomenimis, nuo 2014 m. iki 2017 m. darbo užmokesčio atotrūkis tarp moterų ir vyrų augo: 2014 m. – 13,3 %; 2015 m. – 14,2 %; 2016 m. – 14,4 %; 2017 m. -15,2 %. Tik 2018 m. atotrūkis šalies ūkyje (neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių) sumažėjo ir sudarė 14 %.Nepaisant ES ir Lietuvos įstatymuose įtvirtinto vienodo atlygio už vienodą ir tos pačios vertės darbą principo, moterys vis dar uždirba mažiau nei vyrai. Atitinkamai, senatvėje moterys gauna mažesnę pensiją.

Kokios priežastys lemia šį atotrūkį? Norint atsakyti, būtina analizuoti bendrąsias moterų ir vyrų nelygybės priežastis. Lyčių stereotipai stipriai veikia socialinius ekonominius santykius ir yra diskriminacijos darbo rinkoje priežastis.

Ne retai girdime, jog moterų ir vyrų pajamų atotrūkis susijęs su asmeniniu pasirinkimu renkantis studijas, darbo sritį, profesiją. Tačiau dažnai šiems sprendimams įtakos turi išankstinis nusistatymas ir lyčių stereotipai. Vyrai renkasi profesijas, kuriose jie galėtų pateisinti savo kaip „šeimos maitintojo“ vaidmenį. Stereotipinė sėkminga vyrų padėtis visuomenėje yra susijusi su profesine sėkme ir finansine galia, kuri užkrauna jiems atsakomybę išlaikyti šeimą. Tai skatina vyrus priimti tokius sprendimus, kurie garantuos darbo vietą, gerą darbo užmokestį ir tobulėjimo galimybes. „Šeimos maitintojo“ etiketė, nors vis dar yra laikoma normaliu „itin vyrišku“ atributu, vyrams kelia daug streso. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (2018), ES šalyse, kuriose lyčių lygybės indeksas mažesnis, vyrai dažniau turi sveikatos nusiskundimų. Jie dažniau suserga širdies ligomis, diabetu, vėžiu ir kitomis ligomis, kurių atsiradimas dažnai siejamas su stresu bei nesveiku gyvenimo būdu.

Tuo tarpu moterys renkasi darbą, kuris būtų nesunkiai suderinamas su „šeimos židinio kurstymo“ vaidmeniu. Merginos nagrinėdamos karjeros variantus didesnę svarbą nei vaikinai teikia karjeros ir šeimos derinimo klausimams, darbo naudingumui kitiems ir darbui su žmonėmis (Lips, 1992; Storen, 2000).

Atitinkamai, Lietuvoje vis dar nedaug vyrų pasinaudoja vaiko priežiūros atostogomis. 2018 m. atostogomis vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, Lietuvoje naudojosi 74,5 % užimtų arba anksčiau dirbusių gyventojų. Iš jų – 97,1 % moterų ir tik 2,9 % vyrų. Tokios karjeros pertraukos, siekiant pasirūpinti globos ar slaugos reikalaujančiais šeimos nariais, taip pat turi įtakos moterų ir vyrų pajamų atotrūkiui.

Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) dar 2014 m. išreiškė susirūpinimą dėl ryškios horizontalios bei vertikalios moterų ir vyrų segregacijos darbo rinkoje ir rekomendavo Lietuvai imtis konkrečių priemonių. Įskaitant laikinąsias specialiąsias priemones, kurios suteiktų galimybę moterims pasirinkti bet kokio pobūdžio darbą ar profesiją. Taip pat buvo siūlyta atnaujinti teisinį reglamentavimą ir strategijas, skirtas užtikrinti lygias moterų galimybes ir vienodą elgesį jų atžvilgiu įsidarbinant ar siekiant įgyti profesiją. Be to CEDAW Komitetas rekomendavo užtikrinti efektyvų LR Darbo kodekso nuostatų dėl vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą įgyvendinimą bei atkreipti dėmesį į užmokestį reglamentuojančių teisinių nuostatų neefektyvumą (rengiant viešas akcijas su darbdavius vienijančiomis organizacijomis bei profesinėmis sąjungomis).

Ši problema yra aktuali visiems, nes diskriminacija darbo rinkoje galimai lemia blogesnę moterų materialinę būklę, skurdą, santykių šeimoje destabilizaciją, lyčių asimetriją įvairiose veiklos srityse, blogina gyventojų sveikatą ir demografinius rodiklius ir tuo pačiu bendrą žmogiškųjų išteklių kokybę.

Žingsniai pirmyn

Lietuvoje nėra atlikta nuosekli ir sisteminga moterų ir vyrų darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkio analizė nacionaliniu lygmeniu.

Siekiant spręsti šią problemą startavo dvejų metų trukmės projektas „Pajamų skirtumo tarp moterų ir vyrų mažinimas“, kurio tikslas – informuoti visuomenę apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio bei pensijų atotrūkio poveikį jų kasdieniam gyvenimui.

Numatomos projekto veiklos:

  • Politikos rekomendacijų ir pranešimų apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio bei pensijų atotrūkį viešinimas. Tokiu būdu piliečiams bus suteikta galimybė vienodomis sąlygomis siekti pažangos darbo rinkoje.
  • Darbuotojų ir darbdavių skatinimas naudotis Praktinėmis pajamų atotrūkio mažinimo gairėmis.
  • Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo bei nepakankamo vienodo darbo užmokesčio principo taikymo klausimų įtraukimas į Lietuvos politinę darbotvarkę.
  • Projekto gerosios praktikos bei rezultatų sklaida ES lygmeniu.
  • Jaunimo ir su jaunimu dirbančių specialistų informuotumo didinimas apie profesijos pasirinkimą.

Veiklomis bus planuojama pasiekti daugiau nei 197 000 Lietuvos gyventojų, valstybinių institucijų, verslo žiniasklaidos, savivaldos bei nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Projektą įgyvendina

Daugiau informacijos apie projekto veiklas:

Aurelija Mineikaitė, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, aurelija.mineikaite@socmin.lt
Eglė Krinickienė, Mykolo Romerio universitetas, egle.krinickiene@gmail.com
Rugilė Butkevičiūtė, Moterų informacijos centras, mic@lygus.lt

Projektą „Pajamų atotrūkio tarp moterų ir vyrų skirtumo mažinimas“ Nr.820731 (REC-RGEN-PENS-AG-2017)  iš dalies remia Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa (2014 – 2020)