Gal Jums teko girdėti „stiklinių sienų“ metaforą? Ji apibūdina moterų ir vyrų darbo vietų skirtumus, kai moterys užima mažiau svarbias, neprestižines darbo vietas. Remiantis statistika, Lietuvoje statybų, transporto ir pramonės sektoriuose dominuoja vyrai, o žmonių sveikatos priežiūros, socialinio darbo, švietimo, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose – moterys. Moteriškos ir vyriškos profesijos pradeda formuotis, kai jauni žmonės renkasi profesiją ir mokymo įstaigas. Stereotipiškai vyrai dažniau renkasi technines specialybes, o moterys – socialines ir humanitarines. Toks ryškus ekonominės veiklos sričių pasiskirstymas pagal lytį daro neigiamą įtaką šių sričių plėtrai, mažina jų inovacinį potencialą ir lemia santykinai žemesnį moterų darbo užmokesčio lygį, lyginant su vyrų.